Moterų patirtys

Kai atėjau į „Įsijunk Mėnulį“, buvau palūžusi tiek emociškai, tiek fiziškai, be džiaugsmo gyvenime. Todėl visada būsiu dėkinga Agnei, kad priglaudė mane po savo sparneliu.

O atėjusi pamačiau save iš šono — kad manęs kaip moters seniai nėra. Esu mama, pervargusi, perdegusi ir gyvenanti pagal kitų norus. Bet save kaip moterį seniai pamiršusi.

Sunkiausia buvo pripažinti sau, kad galiu gyventi ir pradėti mylėti save — ne aplinkinius, vyrą ar vaikus, o pagaliau rinktis save.

Agnės kiekvienas pasakytas žodis taip stipriai motyvuodavo, kad noras pakelti užpakalį ir daryti kažką dėl savęs greitai atsirasdavo. Ir taip kėliausi, ėjau ir dariau. Pradėjau save pažinti labiau, pradėjau suprasti, ką reiškia gyventi pagal mėnulį, domėtis savimi daug giliau.

Ir jei ne „Įsijunk Mėnulį“, sėdėčiau savo kiaute ir savęs gailėčiausi. Per tokį trumpą laiką aš tiek padariau, ko nepadariau per keletą metų.

Ir mano pokyčiai taip stipriai pakeitė dabartinę mane ir mano būseną, kad net mažiausi pokyčiai mano gyvenime dabar mane džiugina.

Agnei būsiu dėkinga ilgai, kad atvedė mane į atbudimą ir išmokė gyvenime nebesimažinti.

Jei ir tu šiuo metu jautiesi lygiai taip pat, kaip aš ateidama į „Įsijunk Mėnulį“ — nepraeik pro šalį ir duok šansą sau pagaliau išmokti save mylėti ir gyventi taip, kaip pati nori.

Su didžiausia padėka Agnei.

Kai gyveni rutinoje, kai plauki tik pasroviui, net nesigilini, kodėl aplink tave sukasi keisti dalykai. Nebandai analizuoti, ieškoti priežasčių — tik bėgi nuo savęs ir ieškai kaltų.

Tai apie mane.

Apie Agnės projektus nežinojau nieko. Pažinojau ją tik iš grožio srities. Negaliu atpasakoti to keisto ir gilaus jausmo, kurį pajutau ją sutikusi — labai stipri ir traukianti asmenybė. Ji išliko man atmintyje dar ilgai.

Praėjus keliems metams vėl pamačiau ją feisbuke ir išgirdau apie projektą „Palendrica“. Pagalvojau, kad galbūt tai ne man, bet pajutau labai didelį norą prisijungti. Mane pats likimas atvedė pas ją, ir už tai šiandien esu be galo dėkinga.

Kiek mums, moterims, davė Agnė — čia galima knygas rašyti. Išmokė gyventi pagal mėnulį, išmokė savistabos, savęs analizavimo, nesimažinimo, kūrimo.

Agnė mus išskalbė, pastatė į vietą, atbudino, išgrynino.

Ar tai lengva? Tikrai ne. Nes kai gyveni rutinoje, dumble, tau reikia daug pastangų ir noro nusiplauti.

Ar verta? Taip. Jei nori save pažinti, save pamilti, nori tobulėti ir žydėti — šitas kelias yra tau.

Esu labai dėkinga Agnei už didžiulį atsidavimą, už paprastumą, už didžiulį darbą, už žinias, už pokalbius ir transformaciją.

Ir svarbiausia — tai tik kelio pradžia.

Man ramu, nes ši moteris mus veda dar giliau ir rimčiau.

Šis laikas man buvo apie labai daug dalykų, bet visų pirma – apie save. Ilgą laiką ieškojau atsakymų, bandžiau suprasti save, savo norus, savo kelią ir tai, kur iš tikrųjų noriu eiti. Ir galiu nuoširdžiai pasakyti, kad būtent šio proceso metu pirmą kartą pajutau, kad iš tikrųjų pradedu save atrasti.

Agnė man buvo tas žmogus, kuris parodė kelią ir nukreipė tinkama linkme. Jos dėka sužinojau ir patyriau tiek daug – dalyvavau praktikose, išbandžiau dalykus, kurių niekur kitur nebūčiau atradusi, ir pradėjau į save bei savo gyvenimą žiūrėti visiškai kitaip.

Atsirado daugiau aiškumo, drąsos, supratimo apie save ir savo galimybes. Pradėjau priimti sprendimus, kurių anksčiau galbūt nebūčiau išdrįsusi priimti.

Ir turbūt didžiausias įrodymas, kiek visa tai mane pakeitė, yra tai, kad šiandien aš įstojau mokytis. Nuoširdžiai jaučiu, kad Agnės dėka atsirado tas postūmis, tikėjimas savimi ir kryptis, kurių man taip ilgai trūko.

Labai džiaugiuosi, kad ją atradau. Kartais gyvenime sutinki žmogų, kuris ateina ne šiaip sau – jis padeda pamatyti tai, ko pats dar nematai. Man Agnė buvo būtent toks žmogus.

Jeigu reikėtų viską sutalpinti į vieną sakinį, pasakyčiau taip: po šio laiko aš ne tik sužinojau daug naujo – aš pagaliau pradėjau atrasti save.

Ateidama į „Įsijunk Mėnulį“ buvau visiškai sudužusi. Siela išduota, širdis pavargusi, o pati – dugne.

Tada į mano gyvenimą atėjo Agnė. Ji kažkaip labai paprastai davė suprasti: viskas pochui. Nesimažinam. Gyvenam.

Ji įtraukė mane savo balsu, pozityvumu, energija ir tuo jausmu, kad aš galiu. Ir po truputį pradėjau kilti. Pradėjau augti. Pradėjau lipti iš savo pačios duobės.

Kai pradėjau keisti save, mokytis save mylėti ir rinktis save, pradėjo keistis ir pasaulis aplink mane.

Atsirado mano rytiniai varliukai, plokštesnis pilvas, sveikesnė mityba, dėkingumas, meilė sau ir tas nuostabusis Mėnulis, pagal kurį mes gyvename.

Anksčiau savo energiją išdalindavau visiems, kam tik jos reikėdavo. Dalindavau tol, kol man pačiai nieko nebelikdavo.

Dabar savo energiją pirmiausia dovanoju sau. O tada – savo mylimiausiems žmonėms.

Ir žinot, kas nutiko? Aš pradėjau švytėti iš vidaus.

O kai pradedi švytėti iš vidaus, tai pastebi ir pasaulis. Atsirado dėmesys, atsirado naujas žvilgsnis į save, atsirado gyvenimas, kurio anksčiau net neįsivaizdavau.

Todėl kitoms moterims pasakyčiau tik viena: negailėk kelių pinigų tam, kad išgelbėtum save. Investuok į save. Pažink save. Išdrįsk sau padėti.

Nes tau pavyks. Tikrai pavyks. Tada, kai pradėsi rinktis save. Kai pradėsi save pažinti. Kai pradėsi save mylėti.

Aš dar tik einu šiuo keliu. Bet šiandien jau galiu pasakyti – aš nebe ta moteris, kuri atėjo į „Įsijunk Mėnulį“.

Ačiū Tau, Agne. Už balsą, kuris pasiekė mane tada, kai pati savęs nebegirdėjau. Už šviesą, kuria pasidalinai. Ir už tai, kad padėjai man vėl ją uždegti savyje.

Mano kelionė moterų bendruomenėje atnešė suvokimą, ką darau ne taip, kodėl darau ne tai, ko pati noriu, ir kiek dažnai lipu per save. Ir, žinoma, tai atneša daug nuovargio ir jautiesi nelaiminga.

Išmokau, kaip Agnė sako, nesimažinti. Toksiškus žmones pašalinti iš savo gyvenimo be jokios kaltės ir nuoskaudų.

Pradėjau kurti savo gyvenimo istoriją — ne kitų, o savo.

Paaugau kaip asmenybė, pradėjau galvoti apie tuos pačius dalykus kitaip. Ir galų gale — net jeigu gyvenime nevyksta nieko ypatingo, vis tiek atrasti laimę mažuose dalykuose!

Į visą visumą žiūriu laimingom akim ir pastoviu už save, o kam reikia — pasakau STOP arba NE!

Išmokau ilsėtis, ne vien tik dirbti. Nes kai dirbi sau, dirbi daug daugiau. Ir nejausti kaltės, kad tiesiog nedirbu!

Išmokau viską paleisti, nelaikyti pykčio ir tiesiog būti laiminga visų pirma su SAVIMI pačia!

Kai nebereikia niekam nieko įrodyti ir tiesiog gali plaukti lengvai kaip pienės pūkas!

Per šiuos tris mėnesius turbūt svarbiausias mano suvokimas buvo tas, kad aš nebenoriu suktis tame pačiame rate ir vis grįžti į pradinį tašką. Nusprendžiau, kad noriu iš to rato išeiti ir žengti į priekį — dėti pastangas, tobulėti ir kilti aukštyn.

Kokia šio proceso dalis man buvo svarbiausia? Manau, visos dalys buvo savaip svarbios. Iš kiekvienos pasiėmiau kažką, kas man buvo asmeniškai svarbu.

O pats svarbiausias dalykas šiame procese man buvo matyti tavo pokytį, Agne — kaip tu keitiesi, kaip augi, tobulėji, tavo pasiryžimą, vidinę energiją ir jėgą. Būtent tai man buvo labai svarbu.

Svarbiausias sprendimas, kurį priėmiau, buvo išeiti iš to užburto rato ir pagaliau nebe vien svajoti, bet realiai imtis veiksmų, siekti ir dėti pastangas. Ir aš tai jau darau. Kad ir mažais žingsneliais, bet tai jau vyksta. Aš jau nebestoviu toje pačioje vietoje. Ir tai man yra labai svarbu.

Realiai mano gyvenime ir santykyje su savimi pasikeitė tai, kad pradėjau labiau vertinti save, savo laiką ir savo energiją. Kartu pradėjau labiau vertinti ir žmones, kurie yra šalia ir kurie stengiasi dėl manęs. Manau, tai irgi labai svarbu.

Santykyje su savimi man labiausiai užsikabino vienas dalykas — NESIMAŽINTI. Šiuo metu tai labiausiai matau savo veikloje, bet manau, kad palaipsniui tai atsispindės ir kitose gyvenimo srityse, ir santykiuose.

Ką pasakyčiau kitai moteriai, kuri dar abejoja, ar verta ateiti į šią grupę? Jeigu vis dar ieškai savęs, jautiesi paklydusi, nežinai, ko nori, arba žinai, ko nori, bet tau nepavyksta to įgyvendinti, manau, kad šioje grupėje labai realu geriau pažinti ir atrasti save bei pradėti įgyvendinti tai, ko iki šiol nepavyko. Tai nėra būtinai lengvas kelias.

Su „Įsijunk Mėnulį“ aš žengiau tvirtą žingsnį į priekį. Ir jau nebenoriu grįžti atgal.